RSS, žinių visuomenė ir ko mus (ne)primoko mokykla

Kas dieną atrandu vis daugiau dalykų, kurių mokykloje neišmokau, o man jų taip reikia! Su savo dviem metais informatikos A lygiu, beje metiniuose pažymiuose įvertinto aukščiausiais balais, ką jau moku, tai padaryti kad kompas neveiktų. Sugestų, užsikirstų ir taip toliau. Na taip, word’u, exell’iu ir powerpoint’u dirbti išmokau, bet ei. gyvenu “informacinės žinių visuomenės” (kaip visgi juokingai tai skamba ir neįtikinamai) laikais ir tik daugiau mažiau įsivaizduoju kas yra RSS :D Nes mokykloj bijant virusų pamokų metu būdavo išjungtas internetas ir jaukiai žaisdavomės su nuostabiuoju turbo paskaliu. Tad vietoj kokio naudingesnio dalyko, kuris leistų man jaustis pilnaverte tosios žinių visuomenės dalimi, dabar moku.. sudėlioti programytę, kurios dėka galiu apskaičiuoti kiek saldainių suvalgė Petras, o kiek Ona.

Neveltui pagal žinių kiekį mūsų šalies mokiniai pasaulyje yra statistiškai pirmose vietose, o pagal žinių kokybę - paskutinėse.

Jei jau apie mokyklą, tai ką tik prisiminiau įvykį, kai muzikos mokytoja baisiai supyko man atsisakius dainuoti pagal bavarijos fonogramą. Tai kogi stebėtis, kad Lietuvoje minedai (man tai jau bendrinė sąvoka) karaliauja topų viršūnėse, jei mokykloje ciciną dainuodavom pagal fonogramą, o apie geriausius pasaulio džiazistus nykiai konspektuodavomės ant lapelių, kurie iškart po pamokos atsidurdavo šiukšliadežėse?

Tai tik eilinį sykį galiu pasidžiaugti, kad be mokyklos, augau puikioje aplinkoje, kur tiek šeima, tiek įvairios veiklos sudėliojo iš manęs nors ir nežinančią, kas yra RSS, bet visgi asmenybę.

Kadangi mokykloj mokė, kad viskas, kas turi įžangą, turi turėti ir išvadas, tai pabaigai  galiu pasidžiaugti. Jau moku ir jau naudojuosi RSS ir jaučiuosi bent vienu pirštu prisidedanti prie tos mistiškosios žinių visuomenės kūrimo.

Aš kuriu, tu kuri, kurkime visi visi!