Sapnai

Pastaruoju metu vis sapnuoju keistus, bet labai tikroviškus sapnus. Nesistengiu juose labai kokią prasmę įžiūrėti, tiesiog šiaip - keista.

Šiąnakt (nors ėjau miegot paryčiais, tai labiau šįryt) sapnavau kažko daug. Prisimenu, kad lipau į labai labai aukštą uolą, bet be jokių apsaugų. Nežinau, ar užlipau iki viršaus, bet žinau, kad kritau besileisdama - žemyn. Ir kažkaip be parkių - sugebėjau pusiaukėlėj vėl pasigaut tą uolą už kažkokio didesnio iškyšulio ir saugiai nulipti žemyn. Buvo dar kažkokių daug žmonių, bet jų saugos būdas toks juokingas buvo - į uolos plyšius kalė tokius… smeigtukinius vinukus, plonyčius plonyčius, ir už jų tvirtino virvę. Tiek sapne tiek dabar galvoju, kad am.. kas iš tos virvės tada, jei ji ant žaislinių vinukų laikos?

dar vieną fragmentą prisimenu. kad sėdim kambary, ir kažkoks berniukas pasakoja, kad jis negali anksti ryte atsikelti, dėl to net gydytojai jam išrašė raštelį mokyklon, kad nereikėtų aštuntą ryto į mokyklą eit ir nesuvokiu prie ko, bet dalyvaut ekskursijose, kurios anksti ryte prasideda. Žo, su šitu viskas aišku - net miegodama genetuoju mintis, kaip čia su ta kėlimosi anksti ryte problema susidoroti :D

O šiaip, imu pastebėti, kad yra labai įsimenantys sapnai ir kai juos pradedi sekti, tai pasirodo, kad vis kartojasi kažkokios detalės.

Vaikystėje dažnai sapnuodavau, kad skraidau. Kažkada su draugais išsišnekėjom, kad daug kas vaikystėje skraidyt megėjai buvom :) dar sapnuodavau, kad važiuoju su mašina kažkokio miesto gatvėmis, bet jis toks iki skausmo pažįstamas buvo. Nu ir juokingiausia, kad tada dar tokio mažumo buvau, kad nepasiekdavau mašinos ten tų visų pedalų (visiškai ne automobilistė esu, tai nesigaudau kas ten kaip), tai taip ir sapnuodavau - kad arba matai kelią, bet kojom nepasieki nieko, arba kaip tik - pasieki kojom, bet nematai kelio. Ir net nematydama kelio kažkaip gerai nuvažiuodavau :) tikneprisimenu kur aš taip važiuodavau.

Pernai ir šiemet vis sapnuos kartojasi toks didelis mokyklos pastatas. Tikrai tokiam niekada nesimokiau, bet galėčiau labai detaliai papaakoti, kur kas yra. Ir dar prieš naujus sapnavau tokį miesto senamiestį, kur nu kažkoks toks jausmas lyg jau būta čia. Su tokia parduotuve interjero kur atrodo, lyg ji būtų mano mėgstamiausia. Nes sapnuodama net užfiksavau, kas pasikeitę nuo “paskutinio apsilankymo” joje. Nors įtariu, kad realybėje tikrai jos nėra. O sava kaip mindaugo maxima :D

ai, ir dar labai labai dažnai pažįstamus žmones sapnuoju

žodžiu, kosmosai visokie. ir keista, kaip galiu metų metus kai kuriuos sapnus su visom detalėm prisiminti. labai nejauku kažkaip. kai atrodo, kad gerai save pažįsti, bet iš tiesų yra galvoj aparačiukas, kuris lygtais visiškai atskirą gyvenimą gyvena.

Turiu spalvotus, šizovus sapnus. gal visai smagu - vis ne košmarai :)