Gal kad kraują nuleido, taip smagu

Jump to Comments

Žiūriu, į vakarą atsigaunu visai. Dieną mokslų iškeičiau į dieną su donoryste ir, vėliau, projekto ataskaitom.

Bet labai puiku. Būna, visą dieną prasimokai (t.y. praįsivaizduoji, kad mokaisi) ir pasibaigus dienai nieko gero apie ją negali pasakyti. O dabar – jėjė, labai smagu, gal net rimtai pasimokyt išeis :)

Bičiulis ir šiandienis kompanionas jau aprašė savo įspūdžius apie kraujo davimą, dabar eilė man.

Taip, taip – duodamas nemokamai kraują jautiesi labai maloniai (lyg ką gero darytum;) ir gauni dovanų neprastų. Bet smagių smagiausia -nereikia laukti eilėse. Šiandien ir šiaip mažai kraujo centre žmonių buvo, o mokamų donorų dar mažiau, bet vistiek buvo smagu (gal čia nelabai gražu džiaugtis tokiais dalykais, bet..), kad va, sėdi ir laukia mokamas donoras. Labiau šitas smagumas pasijaučia kai būna daug, daug žmonių.

Man, priešingai nei kompanionui, pasitaikė labai smagi tetulytė daktarytė. ir apie sesiją pašnekėjom, ir apie orą ir vai, apie daug ką pašnekėjom. Mano hemoglobino kiekis vėl per arti normos minimumo (myliu donorystę ir už tai, kad priedo kraują visą išnagrinėja tavo – nereikia poliklinikose lankytis. ir nedramatizuoja). Tai prisiversiu gal pagaliau vitaminus normaliai vartot ir viską ten. Šiaip, kai tik apsilankau kraujo centre vis labiau įsitikinu, kad ta sveikatos apžiūra – formalumas. Kai kraujo taip trūksta, nelabai svarbu, geras tas donoro spaudimas ar ne. O donoro anketos turbūt iš vis neskaito. bet pildyt vistiek smagu ją.

Dar man patinka mėlyni “antbačiai”. nežinau kaip vadinas iš tiesų, bet tokie maišyčiai su gumom, kuriuos užsidedi ant batų.

Grįžinėdama namo supratau, kad tik prieš duodama kraujo ir po geriu pakelinę arbatą (šiaip netinka man tokia) ir dar – su cukrum. Jo irgi šiaip arbatose nemėgstu rast.

Tai arbata su sausainiais man irgi patinka. O dar patinka, kad visada užtaikau, kai televizorius rodo multikus. Šian žiūrėjom apie ančiukus iš Donaldo komiksų ir simpsonus. Ir patinka, kai leidžia išsirinkti dovanas ir… ir.. Man tos kėdės raudonos, kur atsisėdi jau pačiai procedūrai irgi labai patinka. taip patinka, kad net nepastebiu, kaip įduria. Tik lūpą prikandau šiandien, nes suskaudo truputį, bet nieko.

Ai, ai. ir dar patinka (čia tik truputį reklama, iš tiesų man rimtai viskas taip patinka :) visos gydytojos, ar kaip jos vadinas. Jos pripasakoja tiek viskooo… o kai dar stovi ir šalia tavęs kalba apie savo darbus – vauu. Pavyzdžiui dabar jų aparatas barkodus spausdinantis sugedo, tai turi viską rankiniu būdu sutikrint, kad nesidubliuotų.

Ir kaip tik,klausydamasi jų plepėjimo prisiminiau vienos jų kolegės patarimą, gautą prieš metus. Čia, dabar visos mergaitės, panelės, moteros, merginos, klausykite – kiekvieną potencialų kandidatą į vyrasus, reikia vest duot kraujo. Nes ištiria, ar tvarkingas kraujukas :)

Manoji savijauta šį sykį po tų 400ml su biškiu netekimo labai gera buvo. Na, grįžus namo labai numigt norėjosi, bet manau, oras ir neišsimiegojimas čia kaltas. Dėl visa ko, begįžinėdama suvartojau hematogeną.

Tad kokius (kaip minimum) ketvertą mėnesiukų pauzė dabar ir tada laukia penktas kartas. Išsiklausinėjau, kad gausiu marškinėlius. Tai jau vai, kaip noriu.

Eikit duot kraujo ir jūs. Jei baisoka, draugų pasiorganizuokite. Bet eikit – visokeriopai verta :)

9 Komentarai

Filed under Jamam šitą!

Žymės: donotystė, dovanos, geras darbas, kraujo centras, smagu