Kai ne labai ką suprantu paskaitų (anksčiau – pamokų) metu, vienintėlis smagumas būna šiek tiek pasikabinėti prie dėstytojų (mokytojų ) frazių. Kadangi šiuo metu esu įstrigusi mat. analizės labirintuose, tai darau pertrauką pasidalinimui auksinėmis frazėmis.
Kadangi dvyliktoje klasėje be galo įtemptai ruošėmės abitūros egzaminams, tai čia – matematikos kabinete skambėjusios šnekos. Už didžiąją daugumą turiu būt dėkinga eks auklėtojui.
“Čia dar visiškai ne viskas pasakyta jums”
“Aš kitokių integralų skaičiuoti nemoku, tik laipsninius”
“Jau balsuot žmogus gali, o integruot nesugeba”
“Išpešios tave merginos”
“šitą užduotį iškrapštykit!“
“Emilijau, sėdėk tyliai kaip žolė!“
“Jei būtume nepakartoję, nu tai Šakių rajonas – nieko neišspręstume”
“Jeigu jūs tiktai nevykusį žingsnį padarysite, taip užsikapstysite, kad niekaip neišskapstysite”
“Tu galvoji tavo vardas labai gražus, ar ką, kad reik per pamoką dešimt kartų kartoti”
“Nu va, matot, trigonometrijoje kokių gražių čiūdų yra”
“Turime, kad išsidirbtų įgūdžiai..”
“..galiausiai prie ribos prieini..”
“Ką daryti jeigu nieko visiškai nesupranti?”
Prieš porą metų buvo ir nuotykis, kada jau išgirdus nebežinojau, juoktis ar verkti. Per istoriją nagrinėjome rašytinius šaltinius ir vieno jų autorius buvo Dusburgietis. Susiginčyjome su mokytoja, kuriais laikais jis gyvena. Buvau įsitikinusi (vėliau pasirodė, kad neveltui), jog tai viduramžių kronikų autorius. Žavu buvo tai, jog mokytoja tvirtino, jog tai XX a pabaigos rašytojas. Pritrenkiantis argumentas buvo tas, jog po šaltiniu parašyta 19xx, VAGA :D Jis mane taip apstulbino, kad net skambinau tėčiui klaust ar jau visai išdurnėjau, ar kaip :)
Gaila, kad neišsaugojau daugiau mokyklos laikų frazių – jų tikrai tobulų buvo.
Šiemet labai rimtai mokėmės mikroekonomiką. Tai viena rimčiausių dėstytojo frazių buvo ši:
“Kotletuose gali būti blogybės” (Kalbant apie ekonomines gėrybes ir blogybes)
Kita gimė jau matyt su mano konspektavimo įgūdžių pagalba. Ruošdamasi egzaminui štai kokį sakinį pas save radau:
“Individo savybių visuma, leidžianti efektyviai individualiai pilti.”
Ir jei jau pradėjau matematiškai, tai ir pabaigsiu. Aukštosios matematikos dėstytojo perliukai:
“Šis metodas kitaip dar vadinamas kaip darbas puošia žmogų” (Apie Kramerio formules)
“Nervuokis nesinervavęs – taip lengvai nepadarysi”
“Aš turiu vektoriuką, mums reikia sugalvoti kitą vektoriuką” (deminutyvai? Kaip miela… :)
“Dalyba iš nulio agresyvi labai”
Na va, dabar bent turėsiu pati jas vienoje vietoje, ir kai liūdna bus pasiskaityt galėsiu.
6 Komentarai
Sausis 29, 2008 at 2:26 pm
Lionia forever :)
Rugsėjis 4, 2008 at 10:58 am
Kai man bloga, atvažiuoja greitoji pagalba, kai gera – policija.
Sausis 28, 2009 at 12:24 am
Dabar esu dvyliktoke, tai mes per fizikos pamokas irgi sudarinejam mokytojo zodyneli:} buna labai smagu, kaip jum zodis menulis arba drobuziai? arba ramanauskytes priklausomybe nuo jonuskaites? tikrai lb gera uzsiemimas, tarp kitko ir isdemima daugiau:D
Sausis 29, 2009 at 12:45 am
Nežinau, kiek ten daugiau įsidėmima, bet, kad smagu, tai tikrai.
Vasaris 15, 2009 at 3:48 pm
Iš univero tai man labiausiai įstrigo vieno mano šaunaus dėstytojo frazė, Saulėteky pro auditorijos langą pamačius stirną: “Kaip malonu vesti paskaitą tarp žvėrių.”
Vasaris 19, 2009 at 1:54 pm
:D šitas labai geras!