“Žmonės ir ten, ir čia”

Net nepamenu, kada pirmą sykį susidūriau su Saulaičiu. Bet pamenu jo istoriją apie prie Bražuolės upelio gyventį jo draugą vaiduoklį (vai, kaip aš to vaiduoklio bijojau) ir dar daug daug kitų be galo šiltų pasakojimų. Šiandien (jau labiau vakar) užtikau jo straipsniuką apie lietuvius emigrantus.  Kaip visada, daug gražių minčių…