Net nepamenu, kada pirmą sykį susidūriau su Saulaičiu. Bet pamenu jo istoriją apie prie Bražuolės upelio gyventį jo draugą vaiduoklį (vai, kaip aš to vaiduoklio bijojau) ir dar daug daug kitų be galo šiltų pasakojimų. Šiandien (jau labiau vakar) užtikau jo straipsniuką apie lietuvius emigrantus. Kaip visada, daug gražių minčių…
Sausis 13, 2008...3:06 am
“Žmonės ir ten, ir čia”
Jump to Comments
3 Komentarai
Sausis 13, 2008 at 4:01 pm
ale blogyji ir blogyji, net nespėju skaityt :)
smagu :) o saulaitis. gera prisiminti, tikimės aplankys tautinę :)
Sausis 13, 2008 at 7:55 pm
Labai ir aš norėčiau jį ten pamatyti :)
o dėl blogyjimo – kuo labiau nesuvokiu dalyko, kurį mokaus, tuo smagiau padaryti pertraukytę ir pablogyti :) O juoba, kad ir randu vis ką nors smagesnio..
Sausis 15, 2008 at 8:49 pm
Upes vandeni gerti galima. Mat vandeniy esancios bakterijos uzsimusa i upes akmenis……