Žaidimų savaitgalis

Kosmosas. Seniai per vieną savaitgalį tiek daug visko nežaidžiau. Vakar pusę vakaro pylėm boulingą. Tada iki pirmos turtinom žodyną raudono Alias pagalba. Geriausias juokas buvo, kai bandžiau Rukštei paaiškint žodį “bičiulis”. Kai lūžom nuo jo spėjimų “kas per draugai aviliuose? Bitės draugai? Bitai? Bitanai?” Tad nuo šiol bičiulio pakaitalą bitas oficialiai įtraukiam į savo žodyną :) Po to jau priėjom iki tokių lankų, kad jei paprastas draugas, tai bitas. O kai jau labai geras, tai terabitas. Na, ir pasisedėjimo pabaigai dar sumetėm mažutį penkių komandų stalo futbolo turnyriuką. Iki penkių taškų. Tik am. Kadangi žaidėm visai dėl smagumo o ne dėl rezų, neužfiksavau, kokią mes te vietą pajamėm su Rukšte. Atrodo trečią. Kaip ilgai ilgai nežaidus labai nais.

O šian buvo Kerniaus taurė. Apie ją jei dar neparašė, tai tikrai parašys antrosios vietos laimėtojai, FC “Poland”. Pasipasakojimai turėtų atsirast čia ir čia. Sveikinimai jiems. Rimtai ;) Mes tai su gerb. kolega stadiumu - Kęstu įdomiai taip keliavom turnyriniu keliu. Gal dėl nesusižaidimo - varėm be jokio išankstinio pasirepetavimo kartu. Nes turnyrinėj lentelėj, žaidžiant iki 5 taškų, keturis lyg niekur nieko supildavom, o penktas kol pribręsdavo, tai ir pralaimėt spėdavom :D Vėliau susižaidėm, ar ką, nes nors nepatekę į pusfinalį, užkopėm iki 10 vietos. Visai jėėė.

O džiaugtis tai yra labai dėl daug ko. Pernai turnyras startavo su 8 komandom. Šiemet - 17. Tai ko laukt kitąmet?! Profesionalumas irgi aiškiai progresuoja. O svarbiausia… :D Svarbiausia, kad mes visi esame kartu! Iš tiesų, daugiausiai smagumo davė ta didi masė savų žmonių. Čia toks gerasis šurmulys - toks, nuo kurio atrodo pavargsti, bet grįžti į tuščius namus ir galvoji, kad kažko lygtais trūksta :)

Žiovt. Visgi gėris yra užtildyt sąžinę, savaitgaliui pamiršti visus darbus ir apturėt tokias smagybes. Dabar akytės pačios merkias - joms gi tiek įspūdžių :) Dabar telieka apsispręsti. Ar dieną pabaigti “dzin” rėžimu, ar jau reikėtų pradėti darbo savaitę.. Ir vienu ir kitu atveju laukia krizinės dienos :) Tik va pareigingumas kažko tais bloguoja - jau zyzia, zyzia, kad neprisimenu jo antra diena.