Praėjusią savaitę perskaičiau, kad išeina Jačėnaitės vaikystės dainų cd. Aš gi taip mėgau visas tas dainas! Mintinai iki šiol kai kurias padainuot galėčiau. Kol cd neturiu, šiandien pas sesę lentynoj netyčia užmačiau krūvą senų kasečių, tarp kurių ir Jačėnaitės ir jos tėčio “Buvo buvo”.
Tad šis vakaras buvo kaip šventė – išsitraukiau apdulkėjusį, nemylimą ir senai pamirštą magiuką ir pasidariau senų kasečių perklausą. Išsirinkau tris mieliausias.
Pirmoji, jau minėta S. Jačėno ir Julijos “Buvo buvo”. Dauguma dainų, kiek pamenu – pagal Gedos eilėraščius. Čia ir apie baltają varnelę, jūrų arkliuką, laiškų namelį, senelę.. Vaikystėje man labiausiai patiko daina apie makaronus skalbimo mašinoje. Dabar kai paklausiau žodžių.. “Papūgėlė nuo gumos/negiedos jau niekados”. Ir aišku, topų topas, kurį iki šiol dar kartais būna, susirinkus atatinkamiems asmenims padainuojam: “Saulė žemės motinėlė,/mus globoja rūpestingai/Siųsdama po spindulėlį,/ ji kasdien visiems mums linki..” Šitą visą moku, ir jei jau kada pamiršiu, tai teks pripažint, kad beviltiškai pasenau. Bet iki tol – ne ne ne! Ai, ir dar gera, kur tėvelius palieka po pamokų, nes jie nemoka juokauti.
Antroji – Mykolaičio 97ų “Atgal į pasaką”. Dainos iš spektaklių jaunimo teatre. Pamenu, kaip vaikystėje mama į juos vesdavosi.. Apie plėšiką Hocenplocą, Trolius Mumius, Kasiopėją, Čipoliną.. Net kai kurias scenas iki šiol prisimenu. Dalis dainų yra ir “Stebuklų kambaryje”, bet čia labai kitas skambesys. Geriausia – apie burtininką Cvakelmaną. Petrozilijų Cvakelmaną. Šio burtininko paveikslas man labai ryškiai išlikęs iš O. Proisler “Hocenploco nuotykių”. Yra kelios instrumentuotės – Užburto miško melodija, Momo ir Apsnigto slėnio tema. Grožiu nenusileidžia dainoms.
Paskutinė, trečioji – “Avinėlio teismas” vis dar sukas. Ši kasetė turi ilgiausią istoriją. Su broliu prieš mokyklą lankėm tokią Gamos mokyklėlę. Ten būdavo piešimo, keramikos ir visokios kitokios pamokėlės. Ir per metus pastatydavom giga operą, kurią poto rodydavome tėveliams. Pirmoji, apie kurią man visai nesenai papasakojo mama, nes buvai visai pamiršus – Voro vestuvės. Aš buvau musytė Zita. Turėjau dainuoti “Aš esu musytė Zita, ne kokia tai parazitė”. O brolis buvo sliekas Antanas. Nepamenu ką dainavo. Bet savu laiku visą operą galėjau mintinai sudainuoti. Kitais metais buvo “Nakties paukštė”. Apie vaikus, kurie ieško paukštės, nes ji ten kažkuo stebuklinga. Nieko nepamenu. Kai buvo pastatyta opera “Avinėlio teismas”, atrodo, aš jau lankiau mokyklą ir joje nedalyvavau. Bet buvom premjeroje – kaip dabar pamenu, kad vyko būsimų Valdovų rūmų požemiuose. Labai graži istorija apie tai, kaip Elenytės brolis pavirto avinėliu, nes gėrė iš avinėlio pėdos. Poto ta Elenytė kažkaip tapo karaliene (galiu meluot, nes nelabai įdėmiai žodžių dabar klausaus, o siužeto nebepamenu), o kažkas nori nužudyti Avinėlį, bet galų gale viskas baigias gerai. Kaip ir turi būti :)
Beklausydama šitų dainų tik dar sykį supratau, kokia laiminga augau be visų mokinukių, digimonų ir kitų džiaugsmų. Jei aš ketverių mokėjau telebimbamų visas dainas mintinai, tai vakar viena keturmetė man dainavo “mama, man jau 18likaa, suprask, aš dar jauna, merginos jau tai daro..” toliau nemoku ir nesigailiu kažkaip. O ji moka visą dainą ir tėvai sakė, kad čia vienas jos hitų. Mano replika buvo “gerai, kad bent nelabai supranta apie ką dainuoja”. Iš tiesų, nenoriu labai bėdavoti, bet taip gaunas! Cvakelmaną keičia Voldemortai ir pasakos nebesibaigia gerai.. O vietoj mikės pūkuotuko su knysliuku ar atostogų rūgpienių kaime po ekraną laksto barbės Bratz ir kiti neaiškūs sutvėrimai. Lai laksto – jie man netrukdo, bet klausimas, kokias vertybes jie skiepija vaikams? Iš vis – ar galima tai, kas slepiasi vaikams kišamuose brukaluose (niekaip kitaip, kaip spamu to neišeina vadint) laikyti vertybėmis?
Jokiu būdu visko nesuabsoliutinu, bet pakankamai daug laiko praleidžiu su pradinukų amžiaus vaikais, kad matyčiau, kokią įtaką jiems daro visas tas šlamštas.
Tik dar sykį galiu pasidžiaugti, kad nors tėvai visiškai ignoravo norą turėti visokiu masiško populiarumo tamagošius, jojo ir panašiai, augau su puikiais spektakliais, pasakomis ir dainomis. Mano vaikai irgi nuo to neišsisuks :)
