Leave this world a little better than you found it

Šiandien milijonai skautų visame pasaulyje mini pasaulinio skautų judėjimo įkūrėjo lordo Robert Stephenson Smith Baden - Powell 151-ąjį gimtadienį. Tapačią dieną yra gimusi ir jo žmona, ledi Olive Baden - Powell, skaučių įkūrėja bei pirmoji jų šefė. Būtent jos gimtadienį 1926 m. pradėjo minėti pasaulio skautės, paskelbusios šią dieną sesių susimąstymo diena. Anksčiau šią dieną viso pasaulio skautės siųsdavo vienos kitoms atvirukus, laiškus dėkodamos už tai, kad yra viena didėlė šeima. Taip pat nuo seno gyvuoja tradicija, kad šią dieną visame pasaulyje pasitinkama saulė.

Pasaulinis skautų judėjimas yra vienas didžiausių ir seniausių jaunimo judėjimų pasaulyje. Pasaulio skautų organizacijos (WOSM) duomenimis, per visą skautybės egzistavimo laiką (nuo 1907 m.) net 500 milijonų žmonių iš 216 šalių buvo ar yra skautai. Jo įkūrėjas, skautų vadinamas tiesiog B.P. pagrįstai vadinamas vienu įtakingiausių XX a. asmenybių.

Robertas Baden Powell‘is gimė 1857 metų vasario 22 dieną, viename iš Londono priemiesčių. Jis buvo 14 ir priešpaskutinis vaikas šeimoje, tad nuo mažumės augo apsuptas dėmesio ir rūpesčio. Tėvas mirė, kai Robertui tebuvo trys metai. Tai labai paveikė šeimos finansinę situaciją. Autobiografijoje Baden – Powell‘is išaukština savo motiną – „ …Kaip ta nuostabi moteris sugebėjo mus visus užauginti, kad nei vieno gyvenimas nesusiklostė blogai; ir kaip ji nenusižudė iš nervų bei pervargimo aš nežinau ir negaliu suprasti. Ši vargšė našlė ne tik maitino, rengė ir ugdė mus, bet ji rado laiko kitiems savo darbams pasaulyje, ypač kaip viena iš Mergaičių Aukštųjų Mokyklų judėjimo įkūrėjų, kas taip paveikė mūsų šalies moteris. Tai jos įtaka mane vedė per gyvenimą labiau, nei taisyklės ar disciplinos, kurių aš galėjau išmokti mokykloje“.

Trylikos metų Robertas laimėjo stipendiją mokytis Čarterhauso (Charterhouse) mokykloje. Mokslams jis nebuvo labai gabus, tad mieliau laiką leisdavo greta mokyklos esančiame miške. Kaip jis pats sako, daug dalykų išmoko būdamas mokykloje, bet visų jų – už klasės ribų. Stebėdamas miško gyventojus, jis išmoko sėlinimo, pėdsekos ir kitų gamtamokslinių dalykų. Juos gilino atostogų metu keliaudamas su broliais. Septyni vyresni broliai Robertui įskiepijo meilę jūrininkystei bei suteikė didelį žinių bagažą.

Dėl žemų balų nepatekęs į Oksfordą, Robertas stojo į karo akademiją. Įveikęs didelį konkursą ir aplenkęs daugiau nei 700 konkurentų, čia jis įstojo penktu numeriu. 1876 – aisiais, būdamas 19 – kos metų, svajotojas, žingeidus ir komunikabilus, Antrasis Leitinantas Baden – Powell‘is pradėjo savo pirmąją kelionę į Indiją.

Indijoje jis kareiviams pasiūlė tyrinėjimo kursą. Afrikoje apmokė Mafekingo kadetus ir Pietų Afrikos policiją. Ir ten ir ten jo pagrindiniai mokymo metodai buvo žaidimai, komandinis darbas ir pasitikėjimas. Jis tapo inovatoriumi, kuriančiu asmenine iniciatyva paremtas sistemas.

Kolonijiniu laikotarpiu armijoje B.P. gerai susipažino su Indijos ir Afrikos kraštovaizdžiu ir žmonėmis. Jis atrado jų kultūras, mokėsi apie jų papročius, fiksavo jų asmenybes ir niekada nesustojo mokytis apie juos. Iš šių žmonių, kuriuos mylėjo, jis išlaikė daugybę simbolių ir elementų, kurie vėliau įsiliejo į jo sukurto skautavimo tradicijas. Kaip slaptas agentas Europoje, Viduržemio jūros regione ir Rytuose, B. P. sėkmingai susidorojo su daugybe rizikingų situacijų. Jo maskavimosi talentas, artisto genialumas ir tyrinėjimo bei pėdsekystės įgūdžiai padėjo ne sykį.

1899 – aisiais, talentų ir įžvalgumo dėka, pulkininkas Baden – Powell‘is apsaugojo Pietų Afrikoje esantį Mafekingo kaimelį, po 217 dienų būrų apsupties. Su vos tūkstančiu vyrų jis įveikė šešis kartus didesnes pajėgas. Viena iš jo stipriųjų pusių buvo jaunuoliai, apmokyti kaip bėgikai ir sargybiniai. Grįžtantį į Angliją, tėvynainiai jį pasitiko kaip nacionalinį didvyrį, savo nuopelnais mažai nusileidžiantį Nelsonui ar Welingtonui. Karalienė pakėlė jį į generolus.

Ilsėdamasis nuo kelionių, Baden – Powell‘is atkreipė dėmesį į nedarbo sukeltas britų visuomenės problemas ir nusprendė pasišvęsti tarnavimui jauniems žmonėms. Pasinaudodamas savo šlovės privalumais, jis šnekėjo tiesiai jiems laikraščių, parduodamų aplink Angliją pagalba.

1907 metų liepą 20 jaunuolių iš skirtingų socialinių sluoksnių susirinko Brownsea saloje į bandomąją Baden – Powell‘io stovyklą. Dalyviai statė lapines, mokėsi gyvenimo gamtoje, dalinosi savo patirtimi ir padėjo vietiniams gyventojams. Sukeltas berniukų entuziazmas buvo jaudinantis. Taip gimė skautavimas.

1908 metais išleisdamas knyga “Skautybė berniukams“, jos autorius neįsivaizdavo, kad ką tik parašė darbą, kuris pakeis milijono jaunų žmonių visame pasaulyje gyvenimus. Pasinaudodamas asmenine savo patirtimi, jis pakvietė jaunuolius imti savo gyvenimus į rankas ir būti atskakingais už savo ateitį. Jis buvo daugiau nei savo laikmečio žmogus. Jis buvo ateities žmogus.

Praėjus metams po knygos išleidimo, Anglijoje buvo 50000 skautų. Žinia apie judėjimą perkirto vandenyną ir 1909 metų gegužę skautai įkurti Čilėje – šalyje, kurią Baden – Powell‘is buvo aplankęs prieš kelis mėnesius. Nuo tos akimirkos, skautavimas tapo tarptautiniu. 1910 – aisiais, Baden – Powell‘is išėjo iš armijos ir paskyrė save skautavimo augimui ir vystymui.

Būdamas generolu, Baden – Powell‘is nepalaikė karinės ideologijos. Pasaulinio karo metais jis suprato, kad skautavimui derėtų labiau atsiriboti nuo militarizmo ir tapti judėjimu, nešančiu pasauliui taiką. Nuo tada skautų Įkūrėjas nuolat lankė užsienio šalis, skatindamas Nacionalines skautų organizacijas ugdyti taiką ir tarpusavio supratimą.

1939 metais Lordas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai, tačiau, prasidėjus Antram Pasauliniam karui ji liko neįteikta. Karo pradžia palaužė ir taip silpną Baden Powell‘io sveikatą ir 1941 metais jis mirė.

B. P. mintys apie taiką

- „Kaip Dievas turi juoktis iš tų mažų dalykų, kuriuos mes, žmonės, susikuriame sau dangstydamiesi religijos, politikos, patriotizmo, socialinių klasių protestu, o ne rūpindamiesi svarbiausiu broliškumo ryšiu ir vieninga žmonijos šeima!“ (1921)

- „Taikos negalima garantuoti nei komerciniais interesais, nei kariniais susitarimais, nei dvipusiu nusiginklavimu, jei tautos valioje nėra Taikos dvasios. Ji ugdymo uždavinys“ (1926);

- „Neįmanoma išvengti karo panaikinus kariuomenes, taip pat kaip negalima sustabdyti nusikaltimų atsisakius policijos. Reikia naikinti karo priežastis. Tai efektyviau nei kariuomenė. Pastaroji yra tik baimės ir kovos instinkto produktas. Tokio požiūrio formavimas – ugdymo tikslas.“ (1933);

- „Jei visi žmonės būtų išsiugdę broliškumo jausmą, tai jei įprastų neteikti tiek daug reikšmės savo ambicijoms, asmeniniams malonumams bei interesams. Tačiau kai kurie tai vadina utopija. Kiti paprieštaraus: “jei tai tik fantazija, tai ar verta prieš ją kovoti”. Bet jei nesvajosime ir nefantazuosime, niekada nepadarysime progreso.“ (1925).

——

„Pats tikriausias kelias į laimę yra nešti laimę kitiems žmonėms. Bandykite juo eiti ir palikite šį pasaulį truputį geresnį negu radote. Ir kada ateis Jūsų eilė artėti prie mirties, galėsite mirti laimingi, jausdami, kad neleidote laiko tuščiai, bet padarėte viską, ką galėjote.“ Šie žodžiai – iš Baden – Powell‘io paskutinio testamento skautams. Šiuose trijuose sakiniuose telpa visas jo gyvenimas. Suvokimas, kad laimė slypi ne materialiuose dalykuose, darė jį laimingu žmogumi, kuriam sekasi. Visi darbai, kurių šis žmogus imdavosi, pavykdavo puikiai. Jo ryžtas palikti pasaulį po savęs truputį gražesniu pasiekė stulbinančių rezultatų, bet mano nuomone didžiausias jo pasiekimas - tie milijonai jaunų žmonių, visai tokių kaip aš, galinčių pasakyti, kad žinot, skautavimas veža. Ir kuriančių geresnį pasaulį. Gal naivu, bet. Man smagiau ką nors naiviai daryti negu veikt nieką :)

M. Biografinius faktus esu surankiojusi iš krūvos skirtingų šaltinių, tad čia jų nerašau.

O kadangi reklamuotis reikia, tai štai: Pasaulio skautų organizacijos ir Lietuvos skautijos svetainės.