Viena geriausių Simsonų filmo dalių buvo su Hariu Floperiu. Iki šiol prisiminus nusišypsau.
Ką tik baigiau skaityti 7ąją Hario Poterio knygą. Visiškai pritariu Kabeliui, kad negera mintis būtų pradėt pasakot kas ir kaip ten vyksta. Galiu pasakyti, kad man, net daugiau mažiau žinant pabaigą (kaip visada, nesusilaikiau iš pradžių nepaskaičius paskutinio puslapio :) visą laiką buvo labai įdomu, kas bus toliau. Buvo tokių vietų, kur galvodavau “nu, dabar tai jau šakės”…
Tos mirties relikvijos visai dailiai įsipina į visą istoriją, šiaip labai dailiai į pabaigą viskas aiškėja aiškėja ir išaiškėja. Kaip priklauso paskutinei daliai. Šiaip, visus tuos daugybę puslapių vis kas nors vyksta, ir tokia lengva įtampa palaikoma. Tik pati pradžia tokia nuobodoka, bet šitai būdinga visoms HP knygoms jei gerai pamenu..
Jei bus sukurtas filmas – finalinės scenos turėtų būti įspūdingos. Tik, kad labai daug žiaurumų visokių ir tų žudynių. Net nesmagu jau kartais skaityti.
Ta proga einu sapnuot harių poterių.
