Žu žu žu per kiškio kiemą šaltis vežė baltą žiemą

Mūsų šalis būtų pati puikiausia, jei ne tas keistas klimatas. Kodėl gi gali snigti bet kada, tik ne per Kalėdas? Štai, kad ir šiemet - turim baltas Velykas. Nors pernai prisnigo pačioje Balandžio pabaigoje. Labai smagiai miškinėjaus tuo metu, tad gerai pamenu, kaip buvo šilta šilta ir tada šast - sniegutis. Bet, kaip sakė vienas geras dėdė - nėra prasto oro, yra tik netinkama apranga :)

Savaitgalį prisimaklinėjau po balas ir sniegus iki valios. Visą šeštadienį padėjau tėvams tvarkytis sodyboje, o ten visur toks malonus molžemis, kuris puikiai tęžta nuo drėgmės. Prisijuokiau iš katės. Nabagė užsispraudus į kampuką tvarte net nemiauksėjo, kai sesė ją rado. Rašausi sau pliusiuką, nes nors niekada per ne lyg gerai su kate nesutariau, bet pavyko ją prisišnekint lipt žemėn ir pagaliau pamatyti atvežtą maistą. Juokas didis - mama ir namuose ją mėgdavo šert krabų lazdelėm (tai čia niekis - kartais krebetėm palepindavo), bet kai žiūrėjau į katę tupinčią ant malkų krūvos ir lapnojančią krabų lazdeles.. Nu gi čia juokingiau nei į mišką picą užsisakyti ir sėdint prie laužo skanaut. Va, net nuotraukikę nutraukiau:

Kitas smagumas susijęs su katės vardu. Kiek metų ji pas mus gyvena, tiek visa šeima ją užsispyrę kate vadinam, nes mama eilinį sykį savo diktatūrą čia įvedė ir pavadino katę.. Lelija. Tai va ir laksto dabar Lelija po kaimo balas ir kaip jai jaustis prieš visus Bricius, Micius ir kitus vietinius gyvius. Nu tikrai kaip damačka tokia iš didmiesčio :D

Nuo šeštadienio vakaro iki šiandienos pietų dar paviešėjom pas gimines Molėtuos. Labai smagi man ta vieta - beveik priešais Etnokosmologijos centrą. Jį dabar kiniečiai renovuoja - šį rugsėjį atrodo atsidarys žymiai mandresnis. Su papildomu bokštu ir dar tokia lėkšte skraidančia. Sklinda gandai, kad ten restoranas bus. Aiškiai kainos šoktelės kaip reikiant. O gaila… aš dar mielai Žvaigždologų tęsinį ten padaryčiau kada :) Šiaip ar taip, pasidaryti išvyką atnaujinto muziejaus apžiūrėjimui reikės būtinai pasidaryti. Čia galima pažiūrėti kaip ir kas ten atrodys.

Labai smagios šios Velykos buvo, nes seniai nedalyvavau tokioje giminės šventėje su svarbiausiu asmeniu - televizoriumi. Oiii! Kokia stebuklinga apšvieta mane pasiekė per tas kelias dienas! Mačiau ir LNK žvaigždžių duetus, ir gabalą TV3 “švieski man vėl”, ir LRT tą patį tik kitu pavadinimu, ir net rusišką kažką tokio pačio, kur veda Galkinas su Pugačiova, o dainuoja net pats Moisejevas! Na ir dar nepamirškime formulės. Molėtai ir formulė man visada neatsiejami dalykai - tik čia aš ją žiūriu, nes tiesiog tai neatsiejama giminės vyrasų gyvenimo dalis :)

Bet norėčiau dar ties tais žvaigždžių duetais apsistoti. Tai nu žinokit senai jaučiau tokį didelį atotrūkį nuo kitų žmonių… Visi pasirodo tuos duetus žiūri, kai kas net balsuoja ir o… kiek čia peno diskusijoms! Štai plačiaekranis sodybos televizorius visus labai storina. Šita pora dainuoja gerai nuo pat pradžių, o va šitie - kaip kada. Yalin, pasirodo, sausį prisisodino gėlių, nes pagalvojo, kad jau vasara Lietuvėlėje. Vėliau paprotinta baisiai nuliūdo ir dabar kasdien terorizuoja sodininkystės prekių parduotuvės personalą, klausinėdama, kada gi galės sodinti tas savo gėlytes. Poto su tėčiu dar nusiritom visų akyse, nes sumaišėm ją su Bernin. Kuo jos skirias, taip ir nesupratau. A.. Vieną rodo per LRT, kitą per LNK. Taigi, prisiklausiau išsamių kiekvieno šių pasidainavimų dalybių gyvenimo analizių, pamąstymų, kurie vertintojai yra objektyvesni ir dabar jaučiuosi be galo išprusus. Gal nebūčiau tiek žinių prisisėmus, bet didi bėda ištiko - kažkur praganiau savo knygą (sesė tik prieš išvažiuojant rado), tad laiką stūmiau skaitydama sesės skaitinį.

Samarkando amuletas vadinasi. Sesė kartu su užsiprenumeruotu Hariu Poteriu gavo. Haris Poteris geras vie dėl to, kad po jo sėkmės, knygos apie burtininkus ir stebuklingus pasaulius pradėtos štampuoti viena po kitos. Čia irgi trilogijos pirma dalis. Apie berniuką, kuris penkerių metų tėvų parduodamas ale magijos ministerijai, gauna mokytoją ir tas jį moko visokių mandrybių. Yra kažkokia burtininkų vyriausybė, kurioje dirbti svajoja kiekvienas jaunas burtininkas. Šiaip nemažai panašumų su Hariu Poteriu. HP namų elfus čia primena velniūkščiai, yra demonų išsunkiančių gyvastį ir šiaip iš apibūdinimo panašių į psichus ir panašiai.

Na nepatiko man šita knyga. Ji nėra nuobodi, bet skaitosi taip lengvai, kad net šleikštu šiek tiek. Ir na, būna paskaitai, ir lieka erdvės apmąstymams visokiems, šiaip kažkuom nuo tų įveiktų puslapių paprotingėji. Skaitydama šią knygą nieko tokio nepajutau. Ji puikiai tinka neįpareigojančiam laiko prastūmimui. Bet tik tiek. Atidaviau sesei ją nepabaigtą ir visai neįdomu kuo baigsis viskas. Bus kada perteklius laisvo laiko - gal pabaigsiu, bet šiaip visai netraukia. Pakalbėjau su tėčiu apie ją truputį ir galvoju, kad gal taip sureagavau, nes šiaip nelabai mėgstu fantastikos. Užteko perskaityti HP, Hobitą + Žiedų valdovą, o visa kita jau skaitau ir žiūriu, kad ir tas, ir tas kažkur matyta, girdėta… Ne tas :)

Bet šiaip užskaitau šias Velykas, kaip gerai atšvęstas. Dabar už visus smagumus poilsio reiks atidirbti ir labai greitai - po savaitės su trupučiu laukia Šveicarija, tad laikas pradėt ir šitu nuotykiu rūpintis. Žo, gana pliurpt, darbai laukia.