Be ryšio būti smagu
Posted by dzore on April 2, 2008
Norėjau rašyti, kad savo telefono kortelę užsiblokavau prieš savaitę, bet laikas taip greitai bėga, kad, pasirodo, susipainiojau - iš tiesų prieš dvi. Radau stalčiuje kažkokią nuo rugsėjo užsilikusią Ežio kortelę. Dalino, pamenu, universitete. Tada pasižiūrėjau, pabandžiau ir numečiau kažkur. Tai pasirodo per tą laiką į ją kas mėnesį vis ėjo po 10Lt ir dabar gavosi, kad sąskaitoje yra 50 Lt.
Bet kažkaip labai apdairiai pagalvojau, kad nėr čia ko smarkiai reklamuoti naujo numerio - jį žino tik kelios draugelės plius tie žmonės, su kuriais per kelias savaites reikėjo tvarkyti kokius reikalus. Kaip smagu! Jokių sms’ų, jokių skambučių.. Pirmą savaitę iš vis telefoną naudojau tik kaip žadintuvą ir laikrodį - iš ryto atsibundi ir palieki gulėt kur nors nugrūstą. Nežinau, ar ežy yra roumingas, nežinau kokios jo sąlygos ir nelabai noriu domėtis - keturios dienos buvimo visiškai be ryšio labai viliojančiai skamba.
Dabar įsismaginau, ir skaipe jau kelinta diena irgi sėdžiu su mėnuliuku ar plyta. Tada rašo tik tie, kuriems labai reikia kažko, arba tie, kurie žino, kad gali nekreipt dėmesio į nustatytą būseną. Vistiek, jei jau ne imituoju darbo proceso, o rimtai plušu, visada nesikuklindama ir pasakau - žinai, gal kitą sykį papasakosi.
Tas buvimas nuolat pasiekiama meilais, skaipais, telefonu mane labai vargina, tad kelis kartus į mėnesį būtinai turiu padaryti tokias nebendravimo pertraukas. Dabar jau gal per daug įklimpau į atsiribojimą, nes vis daugiau žmonių pamurma, kad senai matėmės, bet atrodo dar laukia mažiausiai savaitė buvimo kosmose.
Darausi darboholikė egoistė besirūpinanti tik savo ateities perspektyvomis, bet gal visai verta bent kartą metuose galvoti tik apie save :)
April 3, 2008 at 4:57 pm
nuo kada darboholizmas ir egoizmas padeda ateities perspektyvom? Tiksliau - kokios tos perspektyvos? Gydyti skrandžio opą ir širdies ligas, nesulaukiant nei vieno žmogaus aplankančio ligoninėje?
April 4, 2008 at 12:50 am
Tavo mintys labai teisingos. Bet gerai save pažįstu ir matau, kad turiu darboholikės bruožų. Tad kam tai neigti. O dėl ateities perspektyvų - tavo variantą esu senai apgalvojus, ir kai matau, kad per stipriai krypstu jo pusėn, įjungiu stabdžius. Kol kas viską suderinti sekasi..
April 4, 2008 at 5:44 pm
O kokie tikslai gyvenime? Į ką orientuojies? Kokio nekrologo nori ant savo kapo? Ką, kai numirsi turi šnekėt apie Tave draugai, giminės, vyrai ir moterys Tavo gyvenime?
„Štai ilsisi darbštus žmogus“?
„Štai ilsisi geriausia mama“?
„Štai ilsisi šviesus žmogus“?
Ar sudegins ir viskas?
Lengviausia yra dirbti negalvojant apie tokius dalykus, bandant pabėgti nuo savęs ir „teisingai“ gyvent. Neimt kyšių, nemeluot, neapgaudinėt, stengtis dėl kitų. O po to ramiai sudėt rankas ant krūtinės ir paklaust savęs - „kas aš?“ ir atsakyt - „aš - niekas, bet teisingas žmogus“. Ir numirt, nes programos pabaiga.
April 7, 2008 at 1:41 am
Gal sudegins ir viskas? Savo gyvenimo tikslą turiu. ir dirbu galvodama apie tokius dalykus :) Pakankamai daugiau nei vidutinis mano bendraamžis. Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo filosofiją, bet manoji yra dar per ne lyg kintanti ir besiformuojanti, kad pavyktų ją sudėlioti taip, kad suprastum. O turbūt aš net to ir nenorėčiau. Šiaip ar taip, dėkui už protingas mintis! Užmetei vieną temą prieš mieginiam pamąstymui dabar :)
April 7, 2008 at 4:52 pm
Smagu, kad pavyko aktyvuoti naujas neuronines grandines.
Sėkmės pamąstant ;)
April 8, 2008 at 4:28 pm
jore, nekreipk į merą dėmesio :) jam su galva kartais sunkiai :)
April 9, 2008 at 12:54 pm
Ir ne kartais, bet sunkiai, nes pilna.
April 11, 2008 at 1:31 am
jei jau tokia pilna, tai linkiu papildyti ją lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklėmis ;)