Šildau žemę

Jump to Comments

Taip taip. Vakar buvo ne tik pasaulinė žemės diena, bet ir sena gera Jorės šventė. Būtų jė, jei nebūčiau to suvokusi tik šiandien, kai vėlai nakčia važiavom namo iš psichologų kongreso kažkur Nemenčinės miškuose. Tik aš turbūt galiu sugebėti visą vakarą prie laužo dainužes dainuoti nesuvokdama, kad atvažiavom ne šiaip, o būtent Jorės dienos paminėti.

Šiaip ar taip. Seniai jau bedariau šviečiamąjį įrašą apie senovės lietuvių šventes. O ką, mielieji, žinot apie mano mėgstamiausią Jorės šventę.

Tai, kad tuo pačiu metu minima pasaulinė žemės diena, reiškia labai paprastą dalyką – šiuo metų laiku visų Europos tautų žemdirbiai dar labai senais laikais turėjo pavasario šventes. Nuo užgavėnių ir paskutinio rimto žiemos varymo lauk per pavasario lygiadienį iki Jorės, Jurginių, Žemės ar dar belenkaip pavadintos šventės žemė jau spėdavo atsigauti po šalčių, sužaliuoti ir pasiruošti derlingiems metams. Man su chronologija visada bėdutės kyla, bet dar pirmykščių, matriarchalinių bendruomenių baltai šiuo metų laiku turėdavo apeigas, skirtas žemės deivei Ladai. Lada yra viena labiausiai pirmykščių mūsų regiono dievybių, kurios pėdsakų galima rasti ne tik kaimynų slavų, bet ir tolimesnių tautų mitologijoje. Iki šių dienų yra išlikę daug dainų su formuluotėmis “laduto laduto, ladutėla laduto”. Tai daugiausiai aukštaitiškos sutartinės, o laduto rodo, kad jų pradiniai variantai buvo skirti Žemei, pavasariui ir, kad jos yra laaaabai senos. Vėliau, besiformuojant baltų gentims, Lada virto į Žemyną. Tai Žemė motina, žiedkėlėlė, maisto davėja, kurią pavasario pradžios švenčių metu budinam budinam ir galiausiai, per Jorę jinai sprogsta, sužydi, suklesti.

O dar, prieš prieinant prie pačios Jorės, būtina paminėti baltiškąją trejybę. Daugelis senųjų Europos ir turbūt ne tik Europos pasaulėžiūrų turėjo savas trejybes. Trys šiaip yra magiškas skaičius daugelio tautų mitologijose. Neveltui krikščionys, siekdami savo religiją padaryti priimtinesnę pagonims, irgi susideliojo savą trejybę. Grįžtu prie lietuviškosios. Perkūnas – dangaus prižiūrėtojas, beigi vyriausiais iš dievų (kaip koks graikų Dzeusas), Pikuolis (neseniai išvedėm, kad nuo jo turbūt kilo žodis piktuolis) – požemio dievas ir Patrimpas – žemės stichijos dievas. Vėliau kai kur vadintas Joriu, Jore.

Vedžiau, vedžiau ir privedžiau prie išvados, kad mistiškasis Joris, Jorė yra susijęs su žeme, bei pavasariu. Vardų žodynuose Jorės, Jorio reikšmės visada labai prastos būna, bet tam yra Lietuvių kalbos žodynas. O jis sako:

jõrė sf. (2) G89, BS87; K.Būg, Š, BŽ629

1. pavasario žaluma: Jõrė yra žalesa pavasarį J. Pažaliavo kaip jorė Kos218. Kaip jõrė žaliuo[ja] Als. Pavasarį sniegui padribus, kad kielė ledą išspir, tad pasirodo lauke ir krūmuose jorė, beje: žalesa J.Jabl. | Visur jorė ir žydrė rš.

2. Kos240 žali dažai; metalo pažaliavimas (vario junginys): Medis žalias it jõrė. O kas tai yra jõrė? – Tokia žalia dažyvė J.Jabl.

jorėti, -ėja, -ėjo intr. augti, plisti (?): Maras taip baisiai jorėjo, jog trečioji dalis svieto beliko S.Dauk.

Dabar telieka viską susieti. Ateina pavasaris, ir viskas aplinkui sužaliuoja, atgimsta. Tas gamtos sprogimas ir yra jorė. Tai ir ta pati energija užplūstanti ne tik gamtą bet ir mus pavasarį. Dėl visų pavasarinių liūčių irgi kalta jorė – juk be drėgmės niekas nesužaliuotų. Čia jau nemanau, kad esu kur nors skaičius, bet šiaip pagalvojau, kad jorė į žemę turėtų atkeliauti kartu su pirmuoju pavasariniu griaustiniu. Nes juk kol nebuvo klimato atšilimo būtent po jo viskas sužaliuodavo.

Čia teorijų dar galima išvedinėt ir išvedinėt – kai kuriuose regionuose joris buvo arklių dievybė, būtų galima ilgeliausią rašliavą sukurpti ir apie latvių, gudų, kitų tautų jorius, jaroslavus, bei išsinagrinėti, kaip Joris vėliau pavirto Jurgiu, nugalėjusiu slibiną (žiemą?).

Šiaip ar taip, esmė ta, kad be galo smagu turėti tokį vardą.

Jori, šildyk žami

Jori, palaisk rasų

Jori,apsižanyk

Par man nėra mergų

Tiktai viena rožė

Ir ta daržį auga

Tuinais apkaišyta

Vandeniu aplaista

Tuinų palaužysiu

Vandenį išlaisiu

Rožį sau paimsiu

2 Komentarai

Filed under Rimčiau