Paslaptingieji etruskai

Perskaičiau dar vieną knygą apie senovės civilizacijas. Čekų J. Buriano ir B. Mouchovos “Paslaptinguosius etruskus”. Knyga senutė - vien lietuviškas vertimas 83iųjų. Parašyta dar anksčiau - 1966 metais. Prieš 42 metus - mano tėtis ėjo trečius metus, o mama net gimus nebuvo :D Taip atidžiai skaičiuoju metus, nes manau, kad per tuos keturiasdešimt metų istorikai turėjo smarkiai pažengti į priekį su savo tyrimais ir sužinoti daug naujienų. Norėtųsi kada pašmirinėti po interneto platybes, ar užsukti į kokią biblioteką ir pasidomėti naujausiais tyrimais, bet. Panorėsiu ir praeis, laiko ir taip ne marios tokioms savišvietoms.

Taigi, trūtūtū, pasakoju, kas per daiktas tie etruskai.

XX amžiaus viduryje nebuvo aišku iš kur ir kada jie atėjo į Apeninų pusiasalį (dabartinę Italiją). Vienos teorijos teigia, kad jie iš niekur neatėjo, o tiesiog kaip kultūra susiformavo pačiuose Apeninuose, kitos sako, jog jie keliais srautais atplaukė iš Mažosios Azijos. Visos teorijos turi savų rimtų argumentų, o kartu ir silpnų vietų.

Abejonės ir spėjimai neapleidžia etruskologų visose jų tyrimų srityse. Yra išlikę labai mažai rašytinių šaltinių, kuriuose senovės graikai ar romėnai pasakoja apie šią tautą ir visi jie - pagrįsti Antikos laikų padavimais, neaiškios kilmės istorijomis. Yra rasta kažkiek pačių etruskų tekstų, daugiausiai religine tematika, bet vėlgi - tuo metu, kai rašyta knyga, buvo iššifruota tik menka dalis jų rašto. Etruskų raštas - lotyniškojo pirmtakas, tad perskaityti žodžius, išsiaiškinti abecėlę nebuvo sunku. Visa bėda atsirado, kai norėta perskaitytus tekstus ir suprasti. Mokslininkai, tyrinėjantys etruskų kalbą, turi kelis pagrindinius metodus - panašių žodžių atitikmenų ieškojimą kituose etruskiškuose tekstuose, atskirų žodžių lyginimas su graikiškais ar romėniškais, bei dvikalbių įrašų, kurių yra (buvo) rasta labai mažai, analizavimas. Gudrumas tas, kad viena neteisinga prielaida gali sukelti klaidingą įspūdį, kad įminei kalbos mįslę. Čia panašu į situaciją, kuri bent man pasitaikydavo mokykloje - sugalvoji, atrodo genialų “savo” būdą uždaviniui spręsti ir visą pamoką ar net daugiau vargsti, kol ateina mokytojas ir pasako, kad mintis lyg ir protinga, bet pačioje pradžioje įvėlei mažą klaidelę ir gavosi šnipštas iš viso darbo :)

Kurių galų istorikai taip vargsta? Dar prieš Romulą ir Remą, ant Kapitolijaus kalvų įkūrusius Romą, tosė vietovėse klestėjo viena iškiliausių Europos civilizacijų. Gal pamenate iš istorijos pamokų, kad net pirmi Romos valdovai buvo etruskų karaliai. Apie etruskus nedaug žinome todėl, kad iš pradžių nelabai kas jais domėjosi - buvo manyta, kad ši tauta daugiau kopijavo senovės graikus, nei pati ką nors vertingo turėjo.

Visgi visi tie milžiniški požeminiai vandens rezervuarai, kuriais taip didžiavosi romėnai, buvo pastatyti dar Etrūrijos klestėjimo laikais. Romėnai perėmė daug tiek dievybių, tiek kultūrinių įpatumų iš šios tautos. Net nukariauti romėnų, etruskai vistiek iškildavo iki Romos elito, turėdavo nemažą įtaką valstybės valdyme. Jų žyniais - haruspais, būrusiais iš gyvulių organų bei žaibų, pasitikėjo ne vienas Romos valdovas bei eilinis pilietis.

Negalėdami perskaityti rašytinių šaltinių, istorikai turi kitų, labai svarbių etruskų gyvenimo liudytojų. Šventyklos, kiti architektūriniai paminklai romėnų buvo suniokoti ir tik kai kuriuos pavyko atrasti bei atrestauruoti, o nuo plėšikų nukentėjo ne viena kapavietė. Visgi rastos plėšikų nepaliestos kapavietės padėjo atskleisti kažkiek paslapčių. Man labiausiai įstrigo kapuose rastos freskos. Kokios technologijos reikia, kad po žeme esančios freskos nesunyktų per du tūkstančius metų! Kaip ir visos pirmosios civilizacijos (ką jau čia - net ir mes darom tą patį), etruskų piešiniai pasakoja apie jų buitį, religiją, mitus. Knygoje rašo, kad tapytojai jie buvo labai profesionalūs - į norų sąrašą įrašau pabuvojimą kokiame nors etruskologijos muziejuje, arba dar geriau - nusileidimą į tokį kapą su freska. Tai, kad etruskai tikėjo pomirtiniu gyvenimu, liudija turtingos įkapės. Buvo graži mintis, kad turbūt jie nematė didelio skirtumo tarp šio iš pomirtinio gyvenimo - gyveni taip pat, tik kitame lygmenyje. Įdomu, kad lyginant požiūrį į pomirtinį gyvenimą, jis labai skiriasi etruskų klestėjimo ir nuosmukio metais.

Daugelis etruskų keramikos, juvelyrikos, freskų siužetų pasiskolinti iš graikų. Visgi net juose yra ryškūs etruskiški motyvai. Šiaip būdami turtinga tauta, etruskai vykdė plačią užsienio prekybą ir parduodami savo dirbinius, įsiveždavo gausybę “importo”. Tas pats baltiškas gintaras buvo labai vertinamas :) Mane labai užkabino prielaida, kad garsiosios graikiškosios juodos keramikos vazos buvo gaminamos ne kur kitur, o būtent viename Etrūrijos mieste.

Turbūt nelabai dėmesingai skaičiau tą vietą apie etruskų sumenkimo ir galiausiai žlugimo priežastis, nes dabar nelabai ką pamenu. M. Vienu metu, kartu su, atrodo finikiečiais jie kariavo preš graikus dėl kolonijų Viduržemio jūroje ir jos pakrantėse. Tai pakankamai sumenkino jos galias. Atrodo, buvo kažkoks sausumos karas, kur juos galutinai sumušė, o galiausiai ir romėnai pradėjo stiprėti kaip valstybė ir vykdidami savo ekspansiją suvalgė paskutinius Etrūrijos lopinėlius. Tai, kad romėnai užkariautoms tautoms neprimesdavo savo kalbos, leido etruskams dar šiek tiek išsilaikyti. Tačiau. Jau sakiau, kad daugelis jų prasiverždavo iki Romos elito. Pamenate, kas nutiko su lietuvių bajorais ATR? Kaip mūsiškiai sulenkėjo, taip šitie - suromenėjo. Pradėjo kasdieniniame gyvenime vartoti valstybinę kalbą, prisitaikė prie romėniškų papročių ir tyliai, ramiai sunyko.

Čia pasistengiau apžvelgti svarbiausius dalykus arba kitaip, tą informaciją, kuri sulindo man galvon. Turbūt akivaizdu, kad neiškenčiau nepridėjusi savų interpretacijų, bet gi tam ir rašau tinklaraštį, kad galėčiau sau tokias leisti :)

Šiek tiek pasidairiau, ką apie etruskus šneka platusis internetas, tai visai įtikinamai atrodo šis puslapis. Manau, ypač itališkuose puslapiuose galima nesunkiai rasti ir daugiau vertingos informacijos, bet, kaip ir sakiau… Tam jau reikia skirti daugiau laiko.

———

Kas nematė, neskaitė, bet domisi - esu rašiusi ir apie senovės Peru civilizacijas.