Šiandienos stebuklai.

Maži ir dideli kasdieniniai mano atradimai

Pasveik be chemijos

Posted by dzore on May 6, 2008

Mano lengvas gerklės skaudėjimas išsivystė į kažką blogesnio su dideliu čiauduliu, giluminiu kosuliu, užsikimšusi nosimi ir gal temperatūra (kolkas nesiruošiu jos matuotis).

Nelabai mėgstu visokius fervex’us ir kitus farmacijos išmislus ir labiau pasitikiu liaudies išmislais. Taigi, dalinuosi savais pasigydimo būdais, žiūriu, ką pataria internetas ir klausau jūsų nuomonės bei slaptų efektyvių išgyjimo būdų.

Visus negalavimus visų pirma gydau miegu. Jei išsimiegu ir nepagerėja, reiškias reikia susimąstyti jau. Iš visų ligų tenka susidurti tik su visokio plauko peršalimais, tad nuo jų ir moku geriausiai išsigydyti. Visokie skrandžiai, virškinimai ar dar kas nors liktų arba ignoruojami, arba kreipčiaus į mamą, nes ji viską žino.

Taigi, jei net išsimiegojus vis dar jaučiuosi peršalus, kitas žingsnis - karšta vonia, vilnonės kojinės, šalikas gerklei ir dar miego. Jei šitas nepadeda, tada jau reikia gert arbatą su medum ir citrina. Pradžiai tinka bet kokia, bet jei antrą dieną iš eilės skauda gerklę, tada iškviečiamas slaptas ginklas - aviečių arbata su citrina. Nežinau, gal čia saviįtaiga, nes tinka ir keli šaukštai paprastos, parduotuvinės, iš stiklainiuko. Vakar vienas puodelis pradangino visą skaudesį gerklės, kurio prieš tai trys matės su medumi neįveikė.

Gerklės nebeskauda, bet vis dar kosčiu, čiaudėju ir turiu įnamį nosyje. Čia jau mama paprastai susivokia, kad kažkas namuose bakterijas skleidžia ir parūpina visokių žolelių bei kitokių mandrybių. Dabar, besiruošdama rytdienos prezentacijai, iš kito kambario gavau jos sms’ą, kad eičiau kojų šildytis :) Taigi, dabar bandau išlaikyti kojas kartšutėliame vandenyje, pagardintame kažkokiomis druskomis. Tada reikės išsitepti jas daktaro Taiso eukaliptų tepaliuku ir patalpinti vilnoninėse kojinėse. Jei šitas nepadės reiks jau kažko rimčiau imtis.

Mūsų senolės visokių gudresnių metodų žinodavo. Jos turėdavo prisirinkusios visokiausių stebuklingų žolių, vaistažolėmis vadinamų ir žinodavo, kada kurią naudoti. Pasiskaitinėjau aš čia, kad šiuo metu dar verta eit miškan pasirankioti įvairių gamtos džiaugsmų. Dar neišsiskleidę pušies pumpurai turi gausybes visokių gerų medžiagų, tad iš jų paruošti preparatai malšina skausmą, naikina visokias bakterijas stiprina imunitetą ir t.t. Šalpusnis yra vienas geriausių naturalių gelbėtojų nuo kosulio, o raktažolės turi daug vitamino C. Kas į kompaniją kurį savaitgalį pasižaisti ir bandyt keliaut kokion girion jų pasirankioti? :)

Visi, aišku, žinot apie česnakų ir svogūnų nemeilę ligoms. Jei aš labaiau mėgstu aviečių arbatą, tai mano tėtis visada renkasi česnaką. Daug česnako. Dar geras imuniteto stiprintojas yra imbieras. Vakar Drambliuose prisigėriau jogų arbatos su imbierais, cinamonais, kitokiais prieskoniais, tai džiūgavo gerklytė, o su ja ir visas organizmas. Yra kažkoks mandras gėraliukas iš imbiero, medaus, gal citrinos.. Toks kartus, bet labai veiksmingas. Gal kas receptėlį žinote?

Gudobelės žiedai, rašo, širdį stiprina. Aš kol dar jauna, galvoju, kad geriau širdį stiprinti lakstant po laukus, kvėpuojant grynu oru ir visokius darbus darbelius aktyvius dirbant (klaviatūros maigymas nesiskaito, bet va kirvuku pasimosavimas - labai gerai).

Kai ėjom kraujo duoti, gydytojos pripasakojo, kas padeda atstatyti hemoglobino kiekį organizme, t.y. turi daug geležies. Taigi, pirma vieta - dilgelėms. Labai tikėjaus Mano Guru užtikti kokias salotas su dilgelėm, bet buvo tik arbata. Bet ta labai gardi. Dar gerai džiovinti ir ne tik obuoliai, svarainiai bei kriaušės. Ir kopūstai rauginti, bet šitų nemėgstu.

Ramunėlių arbatėlės irgi nuo peršalimo gerai. Bandau prisiminti, ar kada nors bandžiau. Gal tik vaikystėje kvėpuoti reikėdavo jų antpilo garais. Jei nemaišau ko nors.

Nervus apramina tos pačios gudobelės, arba apynių spurgai. Man patinka visokios arbatos iš daug žolelių, kurios ramina. Esu pakankamai rami ir šiaip (atrodo), tad geriu labiau jas dėl gardumo.

Žinoma, geriausiai nelaukti, kol susirgsi ir stiprinti imunitetą iš anksto. Miegoti gryname ore, jei įmanoma - prie atviro lango, visokios pirtelės, kurių aš nelabai mėgstu irgi gerai. Kai buvau maža, labai gerai žinojau, bet dabar buvau pamiršus ir tik perksaičius prisiminiau, kad labai gerai yra lakstyti basomis. Anksčiau gegužės mėnesį vaikščiojimo be batų sezonas jau senai būdavo atidarytas. Visos stovyklos, atostogos soduose, kaimuose, Nidose, būdavo praleistos basom. Dabar ko tais pamečiau šį įprotį, bet manau laikas atgaivinti. Padus visokie akmenukai spygliukai puikiai pamasažuoja, o ir šiaip smagu gi nuo batų išsilaisvinti.

Jei jau apie pamirštus gėrius, tai buvau visai pamiršus ir prieš kurį laiką man vilkės priminė, kad nuo smulkių įsibrėžimų, įsipjovimų labai gerai padeda trauklapis (gyslotis). Vaikystėje visi nukritimai nuo dviračio ir kitos kruvinos traumos tik juo ir buvo gydomos. O dabar visai neįdomu ir turbūt mažiau veiksminga - peroksidas ir pleistriukas.

Apie liaudiškus vaistukus labai daug informacijos yra “medicina visiems” puslapyje. Iš jo ir parankiojau čia šiek bei tiek įdomybių. Žinau, kad namuose turiu nemažai pasiskaitymų šia tema, bet dabar skaitau knygą iš kitos operos, tad plačiau apie liaudies mediciną pasidomėsiu, kai kitą kartą sirgsiu.

O ką jūs darot, kai apsergat?

2 Responses to “Pasveik be chemijos”

  1. Barbora Says:

    Imbierinę arbatėlę aš darau labai paprastai: paimu gabaliuką imbiero, nulupu žievę, smulkiai supjaustau, tuomet kartu su imbieru į puodelį išspaudžiu citrinų sulčių ir įsidedu šaukštelį medaus. Užsipilu karštu vandeniu - ir voila! Tikrai maloniai sušildo :)

  2. dzore Says:

    Kaip visada genealiai papaprasta… Ač, reiks išbadyti

Leave a Reply

XHTML: You can use these tags: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>