Niekaip nepradedu rimtai ruoštis vasarai ir savaitei žvaigždinimosi, tad bent kiek nuraminsiu sąžinę prisimindama šią knygą. Labai ją mėgstu, nes kolkas Vilniaus knygynuose nieko geresnio tokiems megėjams paspoksot į žvaigždes, kaip aš nesu mačius.
Ji sudaryta labai paprastai. Keli skyriai įžangos, papasakojimo kaip naudotis knyga ir šiaip gerų patarimų. Po kelis puslapius skirta Saulei, Mėnuliui, Saulės sistemai, kometoms, ir, žinoma, pačioms žvaigždėms. Tada prasideda naudingoji knygos dalis. Atsiverti, pavyzdžiui skyrelį apie gegužės mėnesio dangų ir matai didelį dangaus skliauto piešinuką su sužymėtomis planetomis. Universalu – paverti knygą vienaip, matai Šiaurės pusrutulio žvaigždynus, paverti kitaip – Pietų. Trumpai parašyta, kas geriausiai šį mėnesį matoma, o aplinkui dar primėtyta visokių naudingų pastebėjimų.
Puslapiuose tarp mėnesių žvaigždėlapių, daugiau dėmesio skiriama žvaigždynų aprašymams. Kas mėnesį pasiskaitai po kelis ir, pagal idėją, išmoksti juos ne tik pažint, bet ir šiaip žinai apie ką čia jie :)
Dar yra kosmonautinis priedas – planisfera. Labai gudrus daiktas. Toks ratas iš dviejų dalių ir sukasi ten visaip… va:
Kuo oras šiltyn, tuo daugiau naktų nusimato po giedru dangumi, tad tikra verta išmokti atskirti bent penkis žvaigždynus. Man tai labai smagu būna, kai, kad ir giedrą naktį parsiradinėdama namo pakeliu galvą dangun ir matau – va, ten Odisėjas, ten Kasiopėja, o tarp abiejų Grįžulo ratų raitosi Slibinas.
