Kai nebesiorientuoji laike
Posted by dzore on July 9, 2008
Nesuvokiu. Niekaip. Ir turbūt net kai jau dainuosiu “mano namai - balta miško muzika”, nesuvoksiu.
Kol nesuvokiu, tol gerai. Nėra vietos panikai. Ir tegul nebeatsiranda.
Šiek tiek nemiegojus esu. Bet čia irgi nieko.
Rytoj jau išvažiuoju švaistytis kirvuku ir raišioti mazgų, tad per šiandieną reikia sugebėt pabaigt visus darbus. Kažin, kada suvoksiu, kad tikrai visko nespėsiu? Kol kas dar esu kupina optimizmo ir entuziazmo.
Po truputį imu bijoti to, kas bus, kai perdegsiu. Nes tas tikrai dešimties dienų bėgyje įvyks.
Dar neramu, kad nespėsiu perskaityt visko ką turiu perskaityti ir nespėsiu iki galo įveikti tų visų žvaigždynų, kuriuos esu užsibrėžus įveikti.
Reikia būtinai pasikrauti fotoaparatą, kad iš salos kokį vieną kitą sykį galėčiau pasidalinti Legendos Tęsinio smagumais.
P.S.: Šią nakt pirmą kartą per turbūt savaitę trečią nakties po langais neburzgė šiukšlių surinkimo mašina ir netriukšmavo jokie.. kaip čia gražiau pavadinti… berniukai mašinose niauktais langais. Turbūt jiems smagiau daužyti butelius, šūkauti ir leist bumčikus, kai aš sugalvoju išsimiegoti. Bjaurystos.
