Apie Saulę ir blynus

Jump to Comments

Esu jau rašiusi rimtai apie užgavėnes pernai, dėl to šiemet – ne tokia rimta istorija apie užgavėnių kilmę.  Šis traktatas skirtas vienam be galo rimtam laikraščiui, bet parašiusi pamąsčiau, kad ir čia puikia dėrės :) Taigi:

 

Žiema žiema, bėk iš kiemo!

Lengva, ryte pažvelgus pro langą į vasario sniegą, po nosimi paburbėti: ,,Greičiau tas pavasaris ateitų…”.

Šiek tiek sunkiau yra pasiraitojus rankoves nuvyti žiemą šalin ir rimtai griebtis Žemės budinimo bei pavasario kvietimo. Kaip prisikviesti tą išsiilgtą pavasarį? Svarbiausia – kantrybė. Kas dar svarbu? Būtina žinoti kelias pavasario šaukimo ir žiemos lauk varymo paslaptis.

Paprašyk mamos, tėčio, galų gale gi esi skautas – išsikepk blyną pats ir gerai į jį įsižiūrėk. Nesupranti, ką galima įžiūrėti paprastame blyne? O tu išsitrauk gardžiausios uogienės stiklainiuką. Ne ne, dar ne laikas valgyti. Uogiene blynui išpaišyk akis ir plačią šypseną. Kas gavosi? Taip! Deklamuodamas “Pavasario saulė nušvito meiliai…” gali drąsiai peržengti į dviejų blynų zoną.

Net patys seniausi žmonės, tie kur jau gyveno taip senai, kad net aš, Mokas, per miglas viską pamenu, mokėjo kepti blynus. Nebuvo jie tokie dailūs kai dabar, o ir uogienės pagardinimui nebūdavo, bet užtat kiekvienas vaikas paklaustas, ką jam primena tas blynas, atsakydavo nė nesuabejojęs – Saulę! 

Žinau net vieną istoriją apie Saulę ir blynus. Gyveno kartą toks vyriokas. Būtų jis buvęs skautu, bet kad gyveno tą kartą, kai skautų dar nė kvapo nebuvo. Tada ne tik skautų nė kvapo nebuvo, bet ir dienos. Vasaros būdavo, bet kokia ta vasara, kai Saulė nešviečia. Saulė tais laikais įnirtingai kovojo su audringa Aušrinės paauglyste ir paprasčiausiai neturėjo laiko šviesti. Vyriokas, nors ir ne skautas, bet buvo girdėjęs, kad Saulę kadaise buvo pavykę prisikviesti Mėnuliui. Sumąstė jis aplankyti Mėnulį ir pasiklausti: kaip čia tą Saulę nuo Aušrinės auklėjimo atitraukti?

Mėnulį ne taip lengva buvo surasti. Jis, vidurio amžiaus krizės ištiktas, pergyvendamas dėl Aušrinės ir bijodamas sutikti Saulę šlaistėsi šen bei ten ir veikė neaišku ką. Gerai, kad istorijos herojus labai norėjo pavasario, įveikė visas kliūtis, perlipo devynis kalnus, sudėvėjo devynias poras raudonų batuku šilkais išsiuvinėtų, net devynis B.P. proproproproproproproproprosenelis sutiko ir po tokios ilgos kelionės pagaliau rado Mėnulį Kernavėje ant Aukuro piliakalnio rymantį. Jis, jaunystėje, ne sykį čia laukdavo Saulės, tad ir dabar, sentimentų prigautas vis tikėdavosi – o gal, užtekės?

Mėnulis didžiai apsidžiaugė sutikęs vyrioką sudėvėtais raudonais batukais. Tris naktis (nes dienų paprasčiausiai nebuvo) jis iš širdies porino savo jaunystės istorijas. Pasakė ir svarbiausią dalyką. Saulė ne veltui panaši į blynus. Tai yra – ne veltui blynai panašūs į Saulę. Juos išrado Saulės mama šešiolikto Saulės gimtadienio proga. Ji mat prieš tai irgi daug metų nešvietė, bandydama sugaudyti savo dukrą. Taigi, Saulė, pamačiusi, kad blynai tokie patys gražūs kaip ir ji, negalėjo susilaikyti jų neparagavusi. Mamos meilė blynams suteikė ypatingo skonio ir Saulę nuo to laiko kaip uodą prie skauto ėmė traukti šis stebuklingas patiekalas. Mėnulis nebespėjo papasakoti, kaip sugebėjo iš Saulės mamos tų blynų receptą sužinoti, nes vyriokas jau pakniopstomis lėkė per visus kalnus namo.

Keliauninkui grįžus namo, buvo sukelta didelė šventė. Buvo prikepta daugybė įvairiausių blynų: bulvinių, miltinių, didelių, mažų, Kėdainių, Žemaičių, su vienokiu padažu ir su trečiokiu… Kepami blynai taip kvepėjo, kad “Kelias į žvaigždes” bankrutavo – nebebuvo kur eiti, nes visos žvaigždės blynų uostyti sulėkė. 

Neilgai trukus ir Saulė užuodė vieną blyną. Tą, kurį specialiai jai iškepė – didžiausią ir, žinoma, skaniausią. Gerai, kad greitai nuskriejo per dangų savo auksine karieta, nes Aušrinė jau taikėsi kąsti blyno kampą. Vos tik skaisčioji priartėjo prie Žemės, prasidėjo diena. Aušrinė, suvalgiusi savą blynų dalį, susiraitė pietų miegui, o Saulė stiprinosi tris dienas (naktys net neturėjo kada įsiterpti), tada dar tris (naktys vėl nespėjo įsiterpt), o per paskutines tris ji taip prišildė Žemę, kad visi žolynai atgijo ir prasidėjo pavasaris. 

Nuo to laiko, kai tik žmonėms ima trūkti Saulės, jie kepa blynus.  

 

–

Rimtai apie užgavėnes rašiau prieš metus:

Pirma dalis

Antra dalis

4 Komentarai

Filed under Rimčiau