Birželis 30, 2009...11:00 pm

Kažkokia keista euforija

Jump to Comments

Truputį neskubėdama verčiuosi per galvą. Idėjų ir įkvėpimų kalnai. Jei viskas pavyks, net nežinau. Nežinau kas tada bus. Nes jau dabar euforijų euforijos galvoje su kosmoso priemaišomis.

Savaitgalį savanoriavau. gyvenime taip juokingai nesu savanoriavus. Buvom Rojūnuose, aerodrome pasaulio skraidymo čempionate už pagalbininkes ir us. Grėbėm šieną. Tada šieną presavo traktoriai. Tada paaiškėjo, kad jiems nereikėjo jo presuot, todėl mes visus tuos kubikus (yra kažkoks žodis jiems, kurį išmokau pernai, bet vėl pamiršau. miesto merga) ištaškėm atgal. Šakėmis normaliai ir tikslingai naudojausi pirmą kart gyvenime. Tarpe tarp pramogų su šienu klaidžiojom po šparagų lauką, nes jame augo daug rugiagėlių. pynėm vainikus. Pykomės su tingiais bernais. Aš puikiai galiu atsinešt sau malkų ir jas susikapot, bet jei man tai darant dideliausi bernai atsipūtę veikia nieką, tai gėda jiems ir minus daug taškų. fui fui fui. Buvo daug avių. Avys juokingos. nejuokinga, kad žmonės paukščiai blogu oru iš neturėjimo ką veikt pririšo triušį prie šuns pavadėlio. Nes jis vistiek kvailas. Po gero pusmečio o gal net daugiau pertraukos prisitranzavau. Smegenis pravalė pakelių vėjai. O mieste keista.

Liepos tris savaites leisiu miške. Jau panikuoju, nes atskirt darbiholikę nuo darbų yra truputį pavojinga. Bet gal prisiversiu atsipūsti. Bet kuriuo atveju, bent paskutinė savaitė tai bus visiškai fantastiška. Jau laukiu ir greit sapnuot pradėsiu.

Turiu milijoną, na, gerai, šiek tiek mažiau, bet visai neblogų įrašų, kuriuos galėčiau paleist į apyvartą. Bet kažkodėl to nedarau. Taip pat, kaip metus turiu nemokamą skrydį oro balionu ir dar jo neišnaudojau. Ir dar..

Ir dar būna, kad pasakau ir gailiuosi kad leptelėjau, bet būna ir kad gailiuosi jog nepasakiau, nors pagalvojau.

Svarbiausia, kad šiandien baigėm juokų juoką, o puikiausiam pogrindinės žiniasklaidos leidiniui pagavau senai nematyto dydžio įkvėpimą. norėčiau, kad išsimiegojus jis būtų.

Aš nespėju gyvent. tiek visko daug daug daug daug daug. ir norisi viską spėti. Bet nesispėja. ir, pavyzdžiui, nebežinau visokių įdomių dalykų. Ar ką ir ką myliu, ar jau užaugau, ar čia taip ir turi būti, kada bus atostogos, kur pasaulio galas kuriame būtina šiemet apsilankyti, kaip rasti savo gyvenime tris savaites laiko pasaulio galui, kas būtų jei rasčiau pasaulio galą ir ten patiktų labiau nei čia, kodėl aš tokia jauna ir tiek nesąmonių bei įsipareigojimų turiu ir kodėl mano galva tokia pareiginga nes gal kartais smagiau spjauti. Nežinau, kokiu muzikos instrumentu norėčiau išmokt groti, ką norėčiau dirbti, ar geriau gyventi šia diena, ar tipo geriau planuoti ir nežinau kaip papasakoti kokios muzikos klausausi, koks filmas/rašytojas man labiausiai patinka ir net paprašyta padainuoti, nežinočiau ką dainuoti.

viskas labai kosmosas kaip nerealiai beveik tobula, bet nežinau, ar čia iš tiesų, ar tik apsimetu

ir nesuprantu, kada nustojau žinoti bei orientuotis aplinkoje bei ėmiau nežinoti ir plaukioti.

čia gal vasara?

Palikite komentarą