“.. Tačiau, laikui bėgant, pradedama per daug užsiimti metodais, kas nustelbia patį tikslo ieškojimo procesą. Pasidaro svarbiau kaip ką daryti, o ne tai, ar dalykas tikrai atliktas. Procedūra tampa svarbesne už reikalo atlikimą. Tuo pačiu giriamas ne tas, kuris turi naujų idėjų arba kilnių, gilių įsitikinimų, bet tas, kuris žino visas taisykles ir priimtus veikimo būdus. Tuo būdu energija išeikvojama procedūros svarstymams; nebelieka jėgų išvystyti veržlumą, spontaniškumą bei kūrybingumą”
A. Saulaitis
Grįžusi po 11 dienų miško beveik pirmu numeriu atsiverčiau vieną Saulaičio knygų. Nes B.P. kažkur nugrūdau. Panašu, kad tai vienintėlis tikras būdas atsirinkti savus dalykus visoje pokrizinėje makalynėje.
