Darom Baltijos kelią dar sykį?

Nors tai Tėvynės Sąjungos inicijuota akcija ir aiškiai skirta rinktis pliusiukus artėjantiems seimo rinkimams, akcija graži. Esmė - pakartoti Baltijos kelią, tik virtualioje erdvėje. Pažymi savo buvimo vietą, įsidedi nuotrauką su pasirinktu Lietuvos simboliu, parašai, kodėl didžiuojiesi būdamas lietuviu ir viskas. Įdomu, kas gausis iš viso šito.

Man rašant akcijoje dalyvauja jau 506 lietuvaičių. Ką tu? Ar žinai, kodėl didžiuojiesi Lietuva?

Kur važiuojam šį penktadienį?

Visada be galo mėgau keliones traukiniu - ypač, kai keliauji su krūva draugų, tai geriau gali būti nebent plaukiant keltu. Tik pastaruoju metu iš išlepimo dažnesnėms kelionėms, kaip Vilnius - Kaunas, renkuosi autobusą, bet juk važiuot traukiniu vienai kažkaip nejauku. Ypač kai mama yra prigąsdinus dėl daiktų saugumo - ale užmigsi, tai ir tave pačią išneš. Visai kaip vienoje vaikystės lopšinėje apie baubą.

Grįžtu prie esmės. Oh, my! Šiandien dedu didelį pliusą Lietuvos geležinkeliams, Skaitymo metams ir kelionėms traukiniais. Pradedant šiandiena, iki metų pabaigos vyks akcija, kurios metu visi penktadieniais važiuojantys traukiniais ir perkantys bilietus didžiųjų miestų stotyse, kartu su bilietu gaus po knygą dovanų! Kaip miela ir nerealu! Įsivaizduojat - traukinio vagonas pilnas skaitančių žmonių! Galima iš karto užvedinėti diskusijas, pokalbius… Uj, na nerealiai veža mane šita idėja!

- Klausyk, aš jau esu perskaičius Ivanauskaitės “Mėnulio vaikus”, gal galim keistis?

arba

- Ei ei, atsiprašau, kad trukdau, bet atsiversk šešioliktą puslapį - nuostabiai gražiai parašyta!

dar

- nu nesuprantu aš Marcinkevičiaus nors tu ką.

- tai žiūrėk, aš tau galiu tuoj viską papasakoti. Taigi jis vienas nerealiausių lietuvių rašytojų! Pavyzdžiui šitoje knygoje jis rašo apie…

 

Mes vienu metu buvom pradėję mėgti visokias literatūrines diskusijas ilgų kelionių metu. Aišku, jos dažniausiai baigdavosi Širvio ar Salomėjos Neries deklamavimais, bet juk kaip smagu!

Dar gražiau būtų, jei traukinių stotyje arba traukiniuose būtų vieta, kur galėtume atnešti knygas, kurias norim padovanoti mažų miestelių bibliotekoms, kad vaikai skaitytų ir džiaugtųsi.

Pradžiugino mane šita akcija kaip reikiant. Net ėmiau tikėti, kad šiemet tikrai skaitymo metai.

Penketas kartų tai labai mažaaai

Jėjė! Jubiliejinį, penktą sykį šiandien daviau kraujo. Nemokamai. Anot Mykolo, jau galiu pradėti girtis :D

Ir tikrai yra kuo - manau per du metus penki kartai yra labai optimalus variantas mano augančiam organizmui :) Plius dar gavau smagius melsvus marškinaičius su draugeliais kraujo lašais. Nuoširdžiai didžiuojuos savimi ir apsipatenkinus iki negalėjimo jaučiuosi.

Šiandien buvom šešiese. Čia dar vienas didis pasiekimas, nes kaip per dvi dienas tai labai daug mūsų susirinko. Juolab, kad visa reklama tai buvo įrašai tinklaraščiuose, pasirašymai skaipuose bei keletas nusiųstų laiškų į el. konferencijas. Norint surinkti rimtą kiekį žmonių reikėtų asmeniškai visus kalbint ir tikrai anksčiau nei dvi dienos prieš :)

KADA paskutinį sykį davei kraujo?

Su Mykolu tęsiam tradiciją ir darom akciją atrakciją - grupinį ėjimą nemokamai duot kraujo.

Renkamės šį trečiadienį, 16:10 prie klinikų stotelės. Būtų smagu, kad einantys praneštų - žinotume ko laukti.

Truputis info norintiems tapti kraujo donorais:

- einant duoti kraujo, reikia turėti asmens dokumentą

- būtų gerai, jei prieš duodami kraujo nebūtumėt vartoję alkoholio ar rūkę

- patartina ateiti išsimiegojus bei užkandus. Prieš duodant kraujo vartoti daug skysčių.

- kas jau esat davę kraujo, pasitikrinkite, ar jau praėjo trys mėnesiai - sveikatą verta patausot.

Labai smagu eiti su kompanija, nes pačių nemaloniausių procedūrų beplepėdamas nepastebi :)

Daugiau info yra Kraujo centro puslapyje.

Apie paskutinį kraujo davimą galima pasiskaityti čia.

P.S.: Kraujo centrui dabar labai trūksta kraujo! Tad nestabdykite ;)

Organų donorystė

Tą gimimo dieną, kai sulaukiau 18 metų paminėjau nueidama pirmą kartą neatlygintinai duoti kraujo. Seniai to norėjau, tad negalėjau praleisti pirmos galimybės. Dabar kažkur giliai stalčiuose užgrūstas guli donoro pažymėjimas su dailia data - 2006 06 07. Dabar jau esu buvus duot kraujo kokius keturis kartus ir va balandžio vidury jamsim penktą. Bet apie tai ir papasakosiu balandį :)

O šiandien bebėgdama universiteto koridoriumi į anglų atsiskaitymą sugaušau penkias minutes ir pagaliau pasirašiau sutikimą organų donorystei. Senai tai planavau, bet gąsdino pasakojimai apie ilgas procedūras. Kad iš kraujo centro atvažiuoja kompanija imti kraujuką studentų, esu girdėjus, bet pirmą sykį susidūriau su organų donorystės propagavimu. Nustebau, kad ne aš viena buvau tokia, kurios įtikinėt nereikėjo - kol bendravomės su savanorėmis, keli žmonės tiesiog paprašė sutikimo formos ir iš karto užpildė viską bei pridavė.

Kodėl aš pasirašiau

Gal vieną dieną man pačiai arba mano artimiesiems prireiks tokio pačio donoro organo.

Manau kad donorystė tiek kraujo, tiek organų kuria visuomenę, kurioje žmonėms rūpi gyvenantys šalia jų.

Man po mirties tų organų nebereikės. Bet gal bus žmonių, kuriems jie išgelbės gyvybę.Tad kodėl gi ne? Man bus smagiau lakstyti po pievas kažkur ne žemėje, žinant, kad gyvenimą pabaigiau geru darbu.

Būtų galima čia iki nuvirtimo galvoti vis naujų ir naujų “nes”. Pagrindinės priežastys yra dvi: noriu ir neesu išgirtus nei vieno mane įtikinančio argumento prieš.

Davė čia visokių lankstinukų, bet ką žinau - ten kažkaip labai šleikščia propaganda man kvepia. Tiesiog net nesinori skaityto kaip viskas saldu ir “jūs tik pasirašykite”. Tad neperpasakosiu, kokie argumentai už yra duodami juose. Įdomu - pasiskaitykite Nacionalinio transplantacijos biuro svetainėje.

Nežinau, kiek iš tų lankstinukų naudos. Norint populiarinti tokius dalykus reikia tiesiog kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti apie tai. Tad skolinuosi donorystės motto: “Aš pasirašau. O Tu?” :)