Tower’ių pasirodymas buvo kažkas toooookio. Nematė Lietuva dar tokių atsidavusių publikai muzikantų ir neaišku, ar kada dar greitu metu pamatys. Bet apie viską iš pradžių.
Klaipėdą penktadienį pasiekėme puikiai - nuo Maximos bazės iki savo laikino (ir labai tobulo) būsto keliavom lygiai tris valandas ir lygiai keturiomis mašinomis. Kur važiuojam? Džiazuot važiuojam. Šis sakinys du kartus priedė prie ilgų diskusijų kurios vystėsi taip:
-> šiek tiek apie Klaipėdos Pilies džiazo festivalį -> Lietuvos muzikinė padangė -> Lietuvoje viskas blogai -> mes, jaunimas, esam Lietuvos ateitis -> Švietimo sistema Lietuvoje ->dar sykį. Geriau nebus, jei mes nepadarysim, kad būtų. A, dar buvo kelis sykius išlindus tema apie politiką ir politikus.
tokias beveik analogiškas diskusijas paturėjom su dviem senselėjusiais vyriškiais. Jie taip kišo tai, kad mūsų karta lems Lietuvos ateitį (lyg to nežinotume), kad vajė vajė. Užtat paskutinis vairuotojas su išvis kosmosine mašina buvo tikra atgaiva, nes tik persimetėm keliais žodžiais ir į jokias gilias diskusijas nelindom. Ir dar pradėjus lynoti privežė mus iki pat reikiamos gatvės, netgi namo, tad pagarba jam didžiausia.
Beje. Dabar rečiau tranzuoju nei prieš porą metų, bet kas daros, moterys visiškai neima jokių tranzuotojų? Mes gi reikia - patylim, reikia - istorijų papasakojam, reikia - iš anekdotų pasijuokiam, nu ir net galim išnaudoti savo karmos atsargas gilių minčių pilnam pokalbiui.
Turėsiu kada nors mašiną, tai imsiu tranzuotojus. Bet tai bus labai negreitai, nes ei ei ei! Kaip patogu be nuolat iš paskos sekančių ratų! Eini, važiuoji kur nori, nereikia galvoti kur pasistatyti… Nepatenki į tokią situaciją, kai matai namus už tvorelės menkos ir niekaip negali į juos patekti, kai pėsti tiesiog eitum ir nueitum. Oi, kiek penktadienio naktį sukom ratų po Klaipėdą…
Džiazai džiazai džiazai. Penkioliktą sykį Klaipėdoj siautė (vis dar siaust turėtų dabar) Pilies džiazo festivalis. Pasirodo, organizatoriai tyliai šneka, kad čia jau paskutiniai, bet labai nenorėčiau, kad trečias kartas būtų paskutinis :) Bijau bandyt įsivaizduot kiek laiko jėgų ir noro reikia organizuojant tokį nemokamą renginį, bet ei… Kur kitąmet važiuos tower’iai, jei festivalio nebebus?
Penktadienio muzika. Pasidėjusios daiktus savo prieglobstyje, į Teatro aikštę atėjom jau prasidėjus viskam, tad praleidom lenkus. Sakė, gerai varė… Jazz Orchestra Concertgebouv - olandai, vakarą prieš tai koncertavę Vilniaus Kongresų rūmuose. Visi profesionalai, visi varo gerai. O bet tačiau. Mano kuklia nuomone, vienas repertuaras yra tinkamas išsičiustijusiai Kongresų rūmų publikai ir kitas po smarkiu lietumi stovinčiai liaudžiai, kurios akyse parašyta “NORIM TŪSO”. Buvo tikrai vėsoka ir vien grožio bei puikių solinių pučiamųjų partijų (gitaristas irgi kūl buvo) neužteko. Mane tik apžavėjo dirigentas. Jis toks am… atrodo, lyg iš šalies stebėtų muzikantus, bet iš tiesų jis valdo visą muzikos srautą. Pakelia pirštą - išlenda saksai, nuleidžia - jie nutyla ir leidžia kitiems pasireikšti. Gražiai atrodė jo darbas.
Lurrie Bell. wawa wiwa, va čia tai bliuzukas. Buvo smarkiai smagiau, bet… taip pat ir smarkiau šlapia. ta proga, kad prie mūsų pagaliau prisijungė ratuotieji kompanijonai, truputį pasibliuzinę patraukėm arbatos ir sausų drabužių. Va tada ir buvo milijonas ratų ieškant Įgulos gatvės :) gerai, kad yra žmonių, pataikančių skambint tada, kada jie reikalingiausi. Po detalių instrukcijų viską radom.
Labai gerai, kad šildėmės per koncerto pabaigą ir jam’o pradžią - laiką, kai žmonių daugiausia ir nebūtinai muzika smagiausia. Atėjom po antros, kai jau visi “ne į temą” buvo prasiskirstę, Kurpiuos net buvo kur prisėst, o muzikantai (baltarusiai pagrinde jamino) jau grojo atsipūtę sau. Apsauginis ganėtinai juokingas buvo, bet čia jau visa jam’ų sistema šiek tiek šleiva. Svarbiausia, kad buvo labai smagu.
Seniai jau neturėjau prabangos prabusti pusę dvylikos ryte! Gerai, kad kažkam buvo darbo diena ir kažkas išvertė iš lovos skambučiu. Ko tik nepadarysi dėl draugų - po krūvos metų pertraukos buvau Palangoje. Tikiu, kad žiemą tai tobulas miestas, bet birželio pabaigoje… Gal, jei nelendi į Basanavičiaus gatvę. Valandžiukė kopose relaksuojant ir džiaugiantis jūra beveik atpirko viską, bet į Klaipėdą buvo džiugu grįžt. Tiesiai į koncerto pradžią pataikėm. Va va, ta proga, keli žodžiai Grubliauskui. Su visa derama pagarba ir vartindama tamstos indėlį festivalin turiu klausimą. Nu negi būtina tiek daug šnekėti apie nieką? Taip, reikia pristatyti grupę, reikia išgirti remėjus, bet kam daryt sviestą trigubai sviestuotu? Išvedėm teoriją, kad tos kalbos gal yra skirtos laiko užtempimui, bet tai žymiai gražiau muzikytė rami skambėtų.
Nato jazz orchestra pradėjo vakarą gana ramiai. Mums, kaip jaučiančioms miego trūkumą ir puikiai įsitaisiusioms ant laiptukų, tai buvo visai geras chillout’as. Sėdi, valgai sumuštinuką, o tau į ausį gražumai groja. Bet bent aš nesu tiek išprususi, kad tai būtų buvę kas nors daugiau nei gražu. Labiau pasirodė monotoniška, gal net akademiška. Cecile Verny kvarteto beveik negirdėjom - kol suvaikščiojom iki kurpių ir atgal, mūsų laiptukai buvo užimti, teatro aikštė sausakimša žmonių buvo, tad pasilabinom su kaip grybai po lietaus sudygusiais vilniečiais ir patraukėm marių krantine pasivaikščioti. Parsiradom jau Grubliauskui pristatinėjant Tower of Power, tad pravėplinom Depart su Mayer’iu…vėplos vėžlos :)
Dėl to, kas dėjosi vėliau, buvo galima savaitę po lietum prastovėti. Toweriai - amerikiečiai, šiemet švenčiantys savo veiklos keturiasdešimtmetį. galit patikėti? Aš ne. Mano tėtis keturmetis buvo jiems pradėjus groti. Tie nenusakomo amžiaus vyriškiai auč kaip varo! Jau taip groti reikia daug daug energijos turėti. Tai jie dar po nerealios pučiamųjų partijos tuoj pat dainuoti ima (nė sykio nepagavau jų padususių). Ir ne gana to, jie šoka! O jau kaip, tai čia ohoho…. Fiesta totali. Tokie oldskūliniai hipiai, kuriems pasenti grojant tokią muziką neįmanoma. Teatro aikštė buvo persigrūdusi žmonių ir dėjom super tūsą.
Va toje grūstyje, kai jau atrodo, kad prie scenos susigrūst turėtų tik tie kurie nori išsitaškyti ir inteligentiški gerbėjai, kuriems pakanka palinguoti galva, nerealiai erzino treninguotos, jau fazę pagavusios šeimynėlės su alumi rankose. Nu jei klausaisi ruskaje radio ir radžio, tai kodėl reikia kitiems šventę gadinti?
Po pasiskundimo vėl džiaugsmas. Turbūt tik va tie, be fazės ir ne į temą, neprisimins grupės pažado atvykti Lietuvon dažniau. Ir Larr’io pažadą persikraustyti čia gyventi :) (ne į temą, bet už lango trys oro balionai!) Jau kiek daug sako, kad tokia grupė ne tai, kad atvažiavo į Lietuvą, bet dar ir Klaipėda pradėjo savo turą po Europą.
Klykėm plojom prašėm pakartot ne veltui. Jie gudriai visus geriausius gabalus buvo užlaikę galui. Nu jau gyvai jų “you still a young man” taip pasakiškai skambėjo… Visas jų pasirodimas buvo gerulis gerulis. Dar manau kelias savaites winamp’e jų albumai suksis.
Pasibaigus koncertui, nuėjom pasižiūrėti situacijos prie kurpių. Auč, kiek žmonių. Kokių ledinių ledi prisižiūrėjom… Pačios tos, kurioms ką nors sako tie jam’ai. Viduj tiek žmonių buvo, kad net nelindom. Juolab, kad jamino Nato mesendžeriai ir bent tą valandą kurią pasedėjom prie kurpių nelabai jie ką smagaus gamino. Jau įvaldėm, kad geriausia jamų dalis prasideda apie trečią, kai visi ne ten pataikę prasiskirsto ir lieka smagesnė liaudis. Tik šeštadienį nebeturėjom jėgų laukt tos akimirkos. Būtume gal ir užsibuvusios, bet manęs šiandien laukė smagus popietinis posėdis kaune, tad reikėjo rast laiko pamiegojimui ir tranzavimui.
Šiandieninė dalis jau nebe esmė. Vistiek ne apie džiazus. Tik gavom traumą, kai nuo Klaipėdos sutranzavom tik po valandos. Vis ne berniukai nuo pusės aštuonių tranzavę… Mus pajamė apie dvyliktą, tai jie vis dar stovėjo vargšai.
Pabuvom tikrai neilgai Klaipėdoje. Kas čia - nuo penktadienio vakaro iki šiandienos ryto. Bet kaip pailsėjau! Dar šiąnakt miegant galvoje maloniai skambėjo pučiamųjų variacijos. Toks visiškas visiškas atsipūtimas, kuris nežinau, ar atsitiktų, jei tokie džiazai būtų Vilniuje. Gal gerai, kad mūsiškiai stipriai skiriasi.. Žiemą reikia vienos atmosferos, vasarą kitokios. Ir vasariniai pasismaginimai uostamiestyje yra kažkas geresnio už viską.
Jau laukiu kitų metų!
